Pagrindinė koncepcija: prieš išvežant iš gamyklos, sulankstomi arba išplečiami moduliniai blokai paprastai išbandomi dėl atsparumo vėjui pagal Europos standartą EN 1991-1-4. Įprastas bandymo rezultatas yra 4,18 kN/m² vėjo slėgio pasipriešinimas – šis skaičius atitinka 50 metų grįžtamąjį laikotarpį (ty vėjo įvykis, kurio tikimasi vidutiniškai kartą per 50 metų). Imperijos vienetais tai yra maždaug 87 psf (svarai už kvadratinę pėdą). Kalbant apie sniego apkrovas, panašūs gaminiai paprastai bandomi atlaikyti 36–40,7 psf (atsižvelgiant į stogo nuolydį), o jų seisminis atsparumas tikrinamas esant 8 intensyvumo lygiui (atitinka 0,2 g didžiausią žemės pagreitį).
Poveikis klientui: šie skaičiai parodo maksimalias gaminio veikimo ribas kontroliuojamomis bandymo sąlygomis; jie negarantuoja, kad bet kurioje vietoje bus laikomasi vietinių statybos taisyklių. Vėjo ir sniego apkrovų projektavimo reikalavimai skirtinguose JAV regionuose labai skiriasi – pavyzdžiui, pakrantės uraganų paveiktose vietovėse gali reikėti projektuoti 140–180 mylių per valandą vėjo greitį, o kalnuotuose regionuose sniego apkrova gali svyruoti nuo 30 iki 70 psf. Klientai turi susieti konkrečius projektinės apkrovos reikalavimus savo numatomoje vietoje su gamintojo pateiktais bandymų duomenimis. Jei aikštelės vėjo ar sniego apkrovos reikalavimai viršija šias bandymo vertes, bloko konstrukcijos saugos ribos nėra pakankamos; tokiais atvejais bus reikalingas papildomas inžinerinis sutvirtinimas arba aikštelės vietos pakeitimas.
